Spauskite "enter" kad pradėti paiešką arba "esc" klavišą kad atšaukti.

  • “Būna”

    Būna, kai galvoje “įstringa” kokia nors daina, ir “groja” nuo ryto iki vakaro.. Dar būna, kad būtent tos įstrigusios dainos visai nemėgsti ir niekada neklausai, bet ji vistiek “groja”.. Bet aš čia ne apie dainas.

    Man įstrigusi ir ramybės neduoda mintis, bet ta geroji! Atrodo liepia, kad parašyčiau. Taip elgiuosi su visomis kitomis mintimis ir tekstais, kai įkyriai diena iš dienos sukasi, parašau, ir ramybė. Iš tikro taip ir susiformavo mano kūrybos procesas. Mintis, tada savaitė ar daugiau vyksta tos minties apdorojimas, visi galima variantai, kaip ją pateikti, ką tuo noriu pasakyti, kodėl ir kam ir panašiai ir tik prisėdu – srautas, viskas, kaip ir ką sudeliojau per tą savaitę galvoje, pasirašo be jokių sunkumų ar juolabiau kūrybinių kančių.

    Tai vat, o ši mintis labai paprasta, bet toks jausmas, kad tik dabar pajutau jos tikrąjį svorį ir prasmę ir taip giliai ir stirpiai, kad privalau parašyti ją Tau.

    Visiškai nesvarbu kas buvai ir ką darei, padarei, kaip tau sekėsi, kaip tave kažkas vertino, įvertino, nuvertino, įskaudino ar tu įskaudinai, visiškai nesvarbu kas esi ir ką veiki, kaip tave vertina dabar. Svarbu tik tai, kuo tu nori būti, ką tu nori veikti ir kaip tu nori elgtis.

    Čia kalbu apie tą variantą – “iš kažko blogo į kažką gero”. Nes geroji žinia yra ta, kurią mes visi žinome, bet tikrai ne visi ja tikime, kad tai yra įmanoma! Įmanoma būti geresniu, įmanoma būti sėkmingu, įmanoma būti laimingu, įmanoma būti talentingu, įmanoma būti mylimu ir mylėti, neskaudinti žmonių, nevertinti, atleisti, atsiprašyti, pakeisti požiūrį į tai, kas jau įvykę, visiškai viskas yra įmanoma!

    Tik Tu pats pasirenki, ar nusimeti tą sunkią kuprą nuo pečių ir eini pirmyn, į trokštamą ir naują save, ar toliau bumbi sau panosėje apie nenusisekusį gyvenimą, priekaištauji sau koks Tu nevykęs ir nelaimingas, nes neturi milijono dalykų ir tą didėjančią kuprą tempi toliau į didžiulį kalną, kuris dar priedu tampa vis statesnis ir statesnis.

    O juokingiausia tai, kad nusimesti tą kuprą yra šimtą kartų lengviau, negu nešti į kalną…Kodėl juokinga? Nes kai tai padarai, tada tikrai apima toks isteriškas net kiek juokas… Kodėl?!? Kodėl aš to nepadariau anksčiau?!? Kodėl tą gniužulą, kuprą, (ir visi kiti sunkūs dalykai čia tinka), nešiau?!? Po to seka žodžiais nenupasakojamas palengvėjimas…

    Viso to aš mokausi būtent per meditaciją ir metodiką DFB. Ir tikrai mokausi, mokausi ir dar mokysiuosi šimtą metų. Tai nėra tik malonumų kupinas procesas, savaime aišku, nemeluosiu apie rojų su žibutėmis.. Bet aš tiesiog žinau ir tiesiog priimu, kad toks yra mokymosi procesas, tokios tos vidinės transformacijos, bet dar žinau, kad po kiekvieno to perėjimo, po kiekvienos pamokos tu esi labai gausiai apdovanojamas!

    Aš atradau savo talentą, aš išmokau lengvai atsiprašyti ir tai padariau per keletą metų labai daug kartų, aš išmokau atleisti ir taip pat tai padariau jau daug kartų, aš esu laiminga, sėkminga, mylima ir myliu, aš viską, ko man reikia, turiu, aš tikiu, kad su kiekviena mokymosi diena aš tampu geresniu žmogumi.

    Aš gebu net itin stresinėse situacijose puikiai valdyti savo emocijas, greitai ir lengvai keisti savo būsenas, susidūrusi su sunkumais darbe man beveik visada pavyksta tai transformuoti į sėkmę arba priimti, kaip svarbią pamoką, kurią turėjau išmokti būtent dabar.

    Pagaliau galiu priimti kitų žmonių nuomonę bei kritiką (čia man didžiulis pasiekimas)! Aš įveikiau labai daug baimių! Ir dabar kai kažko bijau, iš karto tai darau! Net negalvoju apie tai, ar man pavyks, kaip pavyks, kaip kas mane įvertins ir t.t.

    Pavyzdžiui, iš mokyklos laikų labai bijojau ir nemėgau rusų kalbos ir tikrai jos niekada gerai nemokėjau ir nežadėjau net jokais būdais mokintis! Pamenu, mama ruošdavo mano rusų kalbos namų darbus ir jeigu priekaištaudavo, kodėl tai turi daryti, atsakydavau – todėl, kad liepei pasirinkti rusų kalbą, nes kas pasirinko vokiečių – dainuoja daineles kiekvieną pamoką…

    Sutikus gyvenimo vyrą, pažinau meditaciją, ir pasirodo, jo darbas su rusakalbiais. Kiekvieną mėnesį beveik vyskta įvairūs organizuojami mokymai. Gerai, važiuojam. Gerai, kalbam. Gerai, medituojam rusų kalba. Gerai, važiuojam pagyventi į Kazanę. Gerai, dar kartą važiuojam ten. Neslėpsiu, mane tai erzino taip stipriai, toks vidinis konfliktas užvirdavo ir kartais, kai man būdavo patogu ar kokie principai suveikdavo, aš apsimesdavau tiesiog, kad nesuprantu nei vieno žodžio, kad tik išvengti tos kalbos! Kažkoks siaubas apima, kai prisimenu tas situacijas ir žmones, kuriuos priverčiau pasijausti nejaukiai..

    Po to viskas tik įgavo pagreitį. Vaida, organizuok mokymų keliones moterims ir lydėk jas kelionės metu – gerai. Pirma kelionė, antra kelionė, trečia ir dar tiek, kiek reikės! Po kelių metų – gerai, važiuoju į DFB metodikos instruktorių mokymus, savaime aišku, rusų kalba. Gerai, vesiu su kolege online vebinarą rusų kalba. Gerai, vesiu ir antrą, ir trečią ir dar šimtą, jeigu reikės, nes labai, labai, labai patinka!!! Taigi, ne rusų kalba buvo kalta…

    Ir dar labai daug visokių nuostabių dalykų vis išmokstu ir integruoju į savo gyvenimą. Ir taip, aš kartais klystu, bet ir tai vis lengviau priimu, kad klysti galima ir man, ir čia nieko tokio, kitą kartą žinosiu, kitą kartą pasielgsiu kitaip, nesmerkiu savęs ir negraužiu už tai, o žvelgiu pirmyn, į svajonių save! Bet nemeluosiu, kartais pasižiūriu ir atgal, o tada toks begalinis dėkingumas ir meilė užlieja kūną šiam pasauliui, realybei ir žmonėms už tai, kur aš esu dabar..

    Nes aš žinau, kad ir kokią mažą dalį sąmoningo gyvenimo kelio nuėjau, pasiekti rezultatai stipriai pranoktų viso įprasto gyvenimo pasiekimus. Ačiū!

     

    Sėkmės!,
    Meditation Vibes,
    Marius & Vaida

    "Būna" - Vaida Gaudi.
    Foto - Marius Gaudi.